Džordana Butkutė

Nepažįstamajam

Pamačiau tave ir supratau

Būsi mano aš tikrai žinau

Tik prieik arčiau.

Nuo lietaus nuplautame taksi

Sėdžiu ir matau dar iš toli

Tu taip lėtai link manęs eini



/Priedainis/



Būk mano, būk mano prašau

Nors šitą naktį

Aš noriu, noriu aš tavęs

Meldžiu, tik prieik...





Jau visai tamsu bet aš matau

Koks esi beprotiškai gražus

Ir labai ramus.

Į tave žiūriu tave jaučiu

Nors man nepažįstamas esi

Bet negaliu nuramint širdies